trečias

trečias
trẽčias, -ià num. ord. (4) 1. SD1183, SD373, H167, R, , Sut, N, K, M, J, LL257, L, Rtr, Š, , FrnW, trys: Jau trečia diena lyja J.Jabl. Trečiõn dienon palijo Dv. Trečiu kartu, trečią kartą, žygį R104, 136. Kas trẽčias mėnuo NdŽ. Tretỹsis K; N, J, BzBkIX333, M. Tretinsis I. Trečias dešimtas ir ašmas Q16. Jau tretì metai, kap vyro netekau LKT402(Azr). Dabar gal tretì metai kap mirė Prng. Dvejus metus sirgo, trečiùs pasimirė Grž. Trečiõn dienon pamirė Gg. Jau a tretì metai, kai ans tą ligą įgavo Vg. Trečiõj dienoj man galvą atleidė (nustojo skaudėti) Kvr. Atsikelia nuo trečiõs valandos ir duoda (kulia) Rk. Jau trečià [valanda], popiet, i saulė žemyn eina Klt. Atsikels kokio[je] trečiõ[je] valando[je] ir duos (kuls spragilais) Trš. Trečiõ[je] kelia, eini snausdamas – nieko nepadarysi Sk. Dvi dieni Velykų, o trečià – ledų diena Gsč. Aš antron ar trečiõn dienon nuejau Blnk. Kada melžia, kada nemelžia, trečiõn dienon – kaip jo karvė nepagenda! Žl. Trečià [kovo] diena buvo graži – tai ruduo bus geras Pg. Vasaris jau trẽčias žiemos mėnuo, jau eita an pavasarop Kl. Trẽčią savaitę trẽčias užsakas Kpč. Trẽčią [vestuvių] dieną dovanas dalina LKT208(Brt). Į trẽčią dieną prisieidavai mum ganyt, tokios be galo didelės lankos, balos būdavai Mšk. Dar̃ jau tretì metai, kap kūrinu šitą malką Dg. Pasisėjo trečiaĩs metais kviečius Sb. Anas mazinkas buvo, tretì meteliai jam buvo Kr. Nenoriu jau trẽčio karo sulaukt! Trgn. Trẽčias a ketvirtas metas [vaiką] augina Pvn. Da te šienagalių buvo prapjauta, gal trẽčias kartas vartėm Slm. Da reiks trečiù kartu [šienas] verst: dviejų neužteks Ds. Trečiù kartu užsidėjau pagalį, tik – smilkt (gyvatė įkando) Dgč. Nuejau in pirminyką iš trečio karto Vlk. Trẽčias mėnesys kap guliu Dv. Nuo septynių brolių miegančių tretì jai eina aštuntos dešimtes Klt. Devintos dešimties trečiùs varau Skp. Devyniosdešimt man tretì metai Lp. Man jau šešiasdešims tretì Smal. Devyni šimtai trečiaĩs metais gimiau Dv. Aštuntai dešimčiai trečiùs einąs Varn. Ta viena trečiója dukrelė buvo, i ta ištekė[jo] Prng. O dukterys trys mat buvo, tai trečiója numirė, o šitos abi užaugo Slm. Trẽčias unūkas dabar vaiske LzŽ. Pirmutinei mergyštei vienuolika metų, trečiañ skyriun eina Dv. Kiaulė trečiaĩs paršiukais Krs. Trečiuõm teliuku karvelė Aps. Trečià puolė jam karvė Btrm. Pavasarį bus bulius į trẽčią (treigys) Dkš. Trẽčiasiai sūnus Ignalinėj gyvena Dglš. Anas turėjo trẽčią žmoną Nmč. Ir trečià mergiotė serga ta pačia liga Ant. Du vaikai dideli, tretỹsis da į mokyklą neina Erž. Vyresniojai tai jau trys tūkstančios buvo, o tai antrojai tai jau kaip ir dvijai, nu o jau trẽčioją tai, pasakė, pro langą išgriebs (labai graži) Rk. Dviese pjovėm [malkas], o trẽčias vis kirto Ldvn. Aš jau trẽčią sieną audžiu Aln. Atolą šienauna, trẽčią žolę ugdis Klt. Trečiùs lapus išleidė agurkai, zara žydės Klt. Kitų sėminys jau trečiū̃s lapūs (tiek užaugę) Pln. Būdavo, ateis, sėdės sėdės lig trečių̃ gaidžių LKT108(Tt). Verpdavom iki pirmo gaidžio, nuo trẽčio gaidžio užsikeliam Kpč. Kelkimės, ba jau trẽčias gaidys Pls. Trẽčias kelias (trečioji karta) Mrc. Jau trečià pakalenija – ir vis lietuviai [gyvena] Dgp. Į trẽtį jauną [mėnulį] gerai medelius čiepyt Trg. Vieną [taurelę] išgeri, da kitą, trečià pati įšoksta burnon Mžš. Iš tikros širdies dar trẽčią pridedu dešrą K.Donel. Mes buvom penki broliai, aš iš eilės [buvau] trečias J.Balč. Mes jau tai jaunesniai, aš antroja, vyresnis buvo brolis, o trẽčiasai brolis nu tai jaunas Kp. Trečias ruduo iš eilės ji keliavo per apylinkės kaimus P.Cvir. Trečiãmui [arkliui] diemanto ėdžias ir rindą padirbdino Jrk141. Dabar šitiedu broliu pralobo abudu, o trẽčiasis nieko neturi MitII183. Didžiai patikus karaliui ta trečióji princesė MitII30(Plik). Tuodu du, matydamu, kas su trečiúoju nusidavė, didžiai nusigandę (ps.) Pln. Trečiuos metuos atskrido paukštis ir išnešė jį iš salos prie kokio dvaro LTR(Ds). Viena verpia, antra audžia, trečia šeivas trina Ašb. Aš neisiu šiemet, nei kitus metus, nei trẽtį rudenėlį DrskD134. Sėjau pasėjau trečią rūtytėlę – išdygo išdygo rūtytėlė LLDII121(Slm). Vienai sesulei – šilkų kasnyką, kitai sesulei – rūtų vainiką, o tai trečiojai, visų mažojai – aukso žiedelį visam viekeliui (d.) Brž. Bėrasis tetušelio, juodbėris broluželio, o šis tretinsis tymu balneliu mano paties žirgelis StnD2. O kaip pragydo tretì gaidužėliai, aš pakylėjau juodą kepurėlę JV700. Trečiam bernužėliu širdelę suspaudė (d.) Mrk. Turiu du pūru pelų, tretįjį pridėsiu avižų KlpD100. Aš išgėriau trečią, mano širdį krečia DvD292. Buvo prasidėjusi trečióji dešimtis metų gyvatos DP26. Christus… trečią dieną turėjo vėl keltis iš numirusių DP211. Tretíemus kliaudžia moteres DP277. Vienas pirko kiemą, antras jaučius, trečias vedė moterį DP277. Trečias daiktas yra reikiamas ant priėmimo karaliaus to SPII171. Šitai nū yra trečia diena, kaip tie daiktai nuosidavė VlnE59. Ir išėjęs ant trečios hadynos išvydo kitus, stovinčius ant turgavyčios, ir bylojo jiemus MP92. Trečiasis atskyris MT2. Trečiame mėnesyje po išėjimo vaikų Israel iš Egipto žemės BB2Moz19,1. Nesiliovė tada Saul, bet nusiuntė trečius siuntinius, ir tie taipag pranašavo Ch1Sam19,21. ^ Išsitaisys merga kaip karvė trečiu veršiu B808. Trečià va koja kad pasvarau Rud. Kai ubago trečià koja aš tę esu [i](pastumdėlis) Erž. Giriasi kap Kotryna trečiu vaiku Ašm. Blogas sapnas į trẽčią dieną išsipildo KzR. Žuvis ir svečias trečią (trẽčiąją NdŽ) dieną dvokia LTR(Gdr). Pamatė trečiuose metuose, kad kalė be uodegos LTsV323(Lzd). Gausi po smerčio trẽčiąją dieną (iron.) Grg. Poros ir trẽčią duoda DrskŽ. Du – duona, trẽčias – kruopai, du – duona, trẽčias – kruopai (kuliant) End. Girdžiu – du du du, ė trečiám – i nėr kada (griaustinio pamėgdžiojimas) Švnč. Du bėga, du veja, trečias kelią šluoja (ratai ir arklio uodega) Vb. Vienas sako: bėkim bėkim, kitas sako: čia stovėkim, trẽčias sako: čia linguokim (vanduo, akmuo, žolė) Tvr. Vienas lieja, antras geria, trẽčias auga (lietus, žemė, žolė) Pn. Vienas veiza, kas ateita, antras prašo įeiti, trẽčiasis prašo gulti (langas, durys, lova) Pln.
trẽčia n. Rtr, NdŽ; Sut, LL172: Kiek kalbinau, kviečiau, ji vis neturėjo laiko. Tai viena, tai kita, tai trečia jai skersai ir skersai kelio J.Balt. Trẽčia, ką skela avys piemenimus saviemus DP209. Trẽčia, idant sektumbim juos (šventuosius) geruose darbuose DK67. Trečia turim vartot, kas tatai yra Dievas, o kas yra žodžiai Jo MP130.
2. žymint ko nors dalį, susidarančią atmetus kitas dvi tokias pat dalis: Trečia dalis PK8. Trečià dalià lauko, o vaikų daugis, kas [juos] mokis Drsk. Tik trečià dalia liko ežero (tiek nuseko) Dglš. Vilnas kap plauni, trečià dalis nusiplauna KlvrŽ. Pusės da ne, ale trẽčią dalią [malkų] sukapojau Žl. Trẽčią dalią nurausė bulbų šernai Klt. Kiek buvov pasisėjusiu, tik trẽčiąją tegavov End. Mūs tėvelis sėdavo trẽčią dalį lauko dobilais PnmŽ. Kiti atiduodavo ant pusės, ant trẽčio pūro: dvi dalis jam, trẽčią man Grnk. Jei rugių kas norit, tai išsiplėškit miško iš trẽčio pėdo Kb. Iš trẽčio, būdavo, duoda atkrutėt ponas (dvi dalys ponui, trečia mums) Ck. Ponas aždavinėjo pievą iš trẽčio [vežimo] Ml. Jis paėmė šienaut iš trẽčio Pns. ^ Du gniaužtu apžėlę, trečias plikumos (riešutas) LMD.
trẽčia n.: Trẽčia tiek .
3. asmeniškai nesuinteresuotas abiem besiginčijančiom pusėm, pašalinis: Ateik pats trẽčias į teismą NdŽ. Trečiasis asmuo TTŽ. Sutartis trečiojo asmens naudai TTŽ. Trečių̃jų teismas (teis.) Rtr, , NdŽ, . Trečiųjų teismo sprendimas TTŽ. Trečiasis bylos asmuo . Liežuvis trečias pajudino daug ir ižvarinėjo ižg giminės giminėn SPII76. ^ Du žinda, trečiasis vypso VP13, S.Dauk. Dvim besibarant tretysis ratus nuvažiavo LTR(Vdk). Vyras su boba mušas, trẽčias nelįsk Šmn. Du pešas, o trečiam kudlos krenta LTR(Kp). Kur du pešas, trečias pelno LTR(). Kur du šuniu riejasi, trečias nelįsk Sim. Tarp dvejų trẽčias nebe svečias Ds. Kai du sako, kad naktis, trečias tura eiti gulti LTR(Krž). Dvi suėjo, trečią apkalbėjo KrvP(Mrk). Du – roda, trẽčias ne moda (ką du pakalba, niekas nesužino) Nmk. Kur du – trečio nereik Snt. 4. kuris už kitus prastesnės kokybės, rūšies, trečiarūšis: Grūdai būdavo trijų rūšių: pirmos – sėklai, antros – valgyti, o trečiõs – kiauliums LKT124(Trg). Trẽčias [alus] nebe toks tirštas, o pirmasai – gražus, raudonas Kpr. Trečios klasės vairuotojo pažymėjimas . O kur jau antriejie, tretíejie [miltai], tai blynam, tai zacirkai Plvn.ne toks svarbus, ne pagrindinis, trečiaeilis: Ans tuokart ta buvęs jau už trẽtįjį tą vaikį Jdr. Ir stovi teisybė Pono iki gimimų trečiamų ant sūnų tėvų gerų PK85. ^ Anie tarp savęs riejas kiaurai, o tu sėdėk ten kaip trẽčiasis kumelys Trk. Esu kaip trẽčiasis kumelys pridėtas Šts.
◊ dù báltu, trẽčią kaĩp sniẽgą Ign, Vrn; LTR(Aln) iron. visiškai nieko (nerasi, negausi): O, o rasi tu ten – dù báltu, trẽtį kaip sniẽgą Pj. Tu iš jo gausi dù báltu, trẽčią kaip sniẽgą Ds.
iš trečių̃jų rañkų NdŽ, per tarpininką (ką gauti, pirkti).
kaĩp trẽčias vanduõ nuo kisiẽliaus Lnkv tolima giminė: Koks jis man giminė – kaip trẽčias vanduõ nuo kisiẽliaus Jnš.
po trẽčio per vėlu: Daba jau po trẽčio Krž.
trečià į víeną Lkm, Klt, ; trečiañ víeną Ut, Pnd
1. bet kaip, nerūpestingai, atmestinai (dirba, daro ką): Daro tik trečià in víeną – lygiai iš akių Lkm. Par taũ tik šmaukšt šmaukšt vis trečià in víeną – lygiai ne sau Lkm. Trečià in víeną aptvarkiau viską ir išvažiavau Aln. Padariau darbus trečià in víeną Dglš. Gerai, jeigu diedukai talkauni, tai da pažiūrės vaiką, o močia – trečiañ víeną Blnk. Iš jo darbo naudos nėr, dirba bet tik krutėt, trečiañ víeną Pbs. Kad netingėtų, padirbtų gerai, o dabar dirba vis trečiañ víeną Užp. Kas čia do darbas – trečià in víeną Ktk. Kai trečiañ víeną dirbsi, tai vietoj duonos karštą akmenį grauši Ds.
2. apytikriai, ne viską (atsimena, žino): Dabar jau ne teip gerai atamenu, žinau trečiañ víeną Krns.
×trečiõs bálkės trū́ksta (kam) Knv apie ką ne viso proto. tretì (trečià) pérnai (própernai) Ggr labai seniai: Tretì pérnai, kaip tu žadi Slnt. Tretì pérnai, kaip ten bebuvau, viską užmiršau, ir gana Užv. Jau tretì pérnai, kaip nebė[ra], o da ieško Lkv. Tretì pérnai jau ans pas mumis nebgyvena Brs. Trečia pernai netepti batai Žem. Tretì própernai tas buvo: plepa beplepą Krš.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • trečias — trẽčias, trečià sktv. Trẽčias mėnuo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • trečias liekas — trẽčias liẽkas, trečià liekà num. oru. (4); SD374, Q127, N, LTIII278(Bs) arch. tryliktas: Grigalius trečias liekas … yra dviejų šimtų trijų dešimtų ir trečias nuog Petro švento DP505. [Marija] trẽčiuose liekuose metuose … ant tarnavimo Dievo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • trečia — trẽčias, trečià sktv. Trẽčias mėnuo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • vienas — 2 vienas, à pron. (3) 1. def. R, R112, MŽ, MŽ146, M, LL220, ŠT48, DŽ nurodo asmenį ar daiktą, kuris yra tiesioginis veiksmo ar būsenos subjektas, arba pažymi, kad veiksmą atlieka veiksmo subjektas savo jėgomis, kitiems nepadedant, neprisidedant …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gymis — gỹmis sm. (2) 1. gimimas: Pasitaikė gỹmis, myris, reikėjo eiti Pšl. Šitas sūnus antro gymio Kn. Gymį duomi R75. Trečias gymis po manęs (trečias vaikas) B. Mūsų žąsiukai nevienodo gỹmio (ne vienu laiku išriedėję) Ps. ║ gimdymas: Prieš gỹmį ima …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sakyti — 1 sakyti, sãko, sãkė 1. tr., intr. SD285, H, K, J, L žodžiais reikšti savo mintis, šnekėti, kalbėti: Taip sako, sakoma R367. Į akis sakau R173. Uks miks nebtura nieko besakyti J. Kas ką sãko, tegu sãko – nusiduok negirdint Dkš. Ar aš tau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Salomėja Nėris — (born Salomėja Bačinskaitė Bučienė) (November 17, 1904 –July 7, 1945) is one of the best known Lithuanian female poets. Biography Nėris was born in Kiršai, in the current district of Vilkaviškis. She graduated from the University of Lithuania… …   Wikipedia

  • Трячас фронтас — «Трячас фронтас» (лит. «Trečias frontas»; «Третий фронт») литовский литературный журнал левой политической ориентации, выходивший в Каунасе в 1930 1931. Инициатором журнала и идеологом программы активизма (в данном случае понимаемого как активное …   Википедия

  • du — 1 dù, dvì num. card.; SD127, H skaičius, skaitmuo ir kiekis 2: Aš ir tu – būsim dù Grš. Vieno maža, ė dviejų̃ per daug Ad. Par du kartu parsinešiau apie du litru spalgenų Rm. Duosim dù šimtu Zt. Dù šimtus gavau Ad. Tuoj bus dvì [dienos]… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kuštu — kuštù interj. kartojant nusakomas kuždėjimas, šnibždėjimas: Eina Agota pas Katrę ir vėl kuštu kuštu šnabžda rš. Galų gale ir mano kaimynai ėmė kuštu kuštu pakuštomis žodžiuotis rš. ^ Kai dviese kuštasi, tai trečias sako: kuštù kuštù, du… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”